Interviu su dizainere Liucija Razguviene - LIUKA

„Daiktai, gimę iš didelės meilės kurti“ – taip savo kūrybos darbus pristato dizainerė Liucija Razguvienė. Jos kolekcijoje puikuojasi išskirtinės ir vienetinės, rankų darbo natūralios odos rankinės, delninės ir drabužiai.  Kartais savo brolių vadinama Liuka savo kūrybai pristatyti pasirinko būtent tokį pavadinimą.

Nuo ko prasidėjo jūsų kaip kūrėjos, dizainerės, kelias?

Nuo vaikystės mėgau daryti įvairius darbelius, megzti, siūti. Pirmą sijoną pasisiuvau 6-oje klasėje ir juo labai didžiavausi. Jis buvo iš senų brolio džinsų. Reiškia, jau tada ieškojau kitokio požiūrio į stilių, į daiktus. Suaugusi, aišku, pagilinau siuvimo žinias mokslais ir, pabandžiusi samdomą darbą, vis galvodavau, kad man mieliausias būtų „darbas be viršininko“. Augindama vaikus vis kažką gamindavau, siūdavau, dalyvaudavau mugėse ir mačiau, kad žmonėms patinka tai, ką darau. Tad kūriau planus ateičiai. Po keleto metų, praleistų Norvegijoje, grįžusi į Lietuvą tvirtai žinojau, kad samdomo darbo nedirbsiu. Tad noras būti nepriklausoma skatino mano pasirinkimą įkurti kažką savo. Dukra sukūrė Facebook‘e paskyrą mano darbams, ir nuo to prasidėjo mano mažas versliukas. Nors verslu gal to ir nepavadinčiau. Aš tiesiog susikūriau darbo vietą sau.

Kam yra skirti Jūsų kūriniai?

Savo kūrybą skiriu save ir pasaulį mylinčiai moteriai, kuri jaučia gerų daiktų vertę ir turi kiek menišką bei linksmą požiūrį į pasaulį.

Kas Jus įkvepia judėti į priekį ir tobulėti šioje srityje?

Mane įkvepia tik klientės. Galiu nuoširdžiai pasakyti - dėl jų labai stengiuosi. Noriu daryti žmones laimingesnius, kad įsigiję mano kūrinius džiaugtųsi, jog turi gražų ir gerą daiktą.

Iš kur semiatės idėjų?

Idėjos ateina iš visur. Aišku, pasižvalgau į kitų kūrėjų darbus ir, pavyzdžiui, pamatau, kad kažkokią detalę daryčiau kitaip. Taip gimsta kokia nors rankinė. Kartais tiesiog ilgai dėlioju odos skiautes tol, kol išeina tai, kas man patinka. O kartais jau besiūdama vieną rankinę žinau, kokia bus kita. Bet dviejų vienodų tikriausiai nesu padariusi. Man tai būtų neįdomu. Norisi nors kažką pakeisti.

Didelę dalį Jūsų darbų užima rankinės. Kodėl būtent jos? Ir kodėl būtent odinės?

Rankinės todėl, kad jas pardavinėti internetu lengviausia, t.y. mažiausiai rizikos, jog prekė neatitiks pirkėjo dydžio. Kuo toliau, tuo labiau nusiviliu dabar gaminamų audinių kokybe. Pirmiausia siuvau iš senų švarkų ir odos atraižų. Galvojau, bent kažkiek prisidedu prie vartojimo mažinimo. Ir dabar nuolatos užduodu sau klausimą: ar humaniška naudoti gyvūnų odą savo kūrybai? Ir taip dvejonių vedama kartais pasiuvu rankinių iš audinių. Gali būti, kad pereisiu prie jų.

Koks yra didžiausias Jūsų pasiekimas šiai dienai?

Savo didžiausiu pasiekimu laikau tai, kad beveik nespėjus padaryti rankinės ją nuperka, ir dar lieka daug nepatenkintų, kad nespėjo jos įsigyti. Yra keletas klienčių, kurios turi po 3-5 mano rankines ir vis tiek nori dar. Didelių ambicijų aš neturiu, pasaulio užkariauti nesiekiu. Aš tiesiog noriu ramiai daryti tai, ką labai mėgstu.

Su kokiais sunkumais tenka susidurti kuriant?

Didelių sunkumų neiškyla. Gal tik tiek, kad savo miestelyje nelabai randu furnitūros savo rankinėms gaminti, o sėdėti prie kompiuterio ir ieškoti, kur ji parduodama, nemėgstu. Dar nemėgstu vesti buhalterijos.

Jei jūsų sukurti daiktai galėtų kalbėti, kaip manote, ką jie pasakytų žmonėms?

Jeigu mano daiktai kalbėtų, jie visi pasakytų, kaip kruopščiai aš stengiuosi juos pagaminti, su kokia pakilia nuotaika ir džiaugsmu juos darau.

Kuo Jūsų kūrybos darbai ypatingi, saviti, kuo skiriasi nuo kitų dizainerių darbų?

Aš turiu savo skiriamąjį ženklą rankinėms - tai mano tulpė. Taip, ji mano, nes ji padaryta mano būdu. Ji suteikia žavesio, paslapties ir, beje, sėkmės, nes žydinti tulpė - tai klestėjimas. Turiu dar vieną idėją: kad rankinės neštų dar didesnę sėkmę mano klientėms, žadu naudoti senovišką ženklą, panašiai kaip runos.

Ar turite savo mėgstamiausią kūrinį?

Mėgstamiausias mano kūrinys - pirmoji mano rankinė, pagaminta Norvegijoje. Ji atiteko mano sesei.

Ar kuriate pagal klientų užsakymus?

Pagal užsakymus, galima sakyti, nedirbu, nes tai įspraudimas į rėmus. Manau, jis kenkia mano darbui, kūrybai, kadangi tada gaunasi toks darbas, koks man nelabai patinka. Tad užsakymų nepriimu. Darau tik tai, kas man patinka, o tada patinka ir klientėms.

Kokius tikslus sau keliate?

Nuolatos stengiuosi palaikyti pozityvų požiūrį į gyvenimą. O mano tikslas - dirbti kiek galima kokybiškiau. Ir dar labai noriu atidaryti krautuvėlę prekybai užsienyje.

Ar yra dar sričių, kuriose save realizuojate?

Dabar esu užsivedusi mezgti. Nežinau, gal įtakojo vėsesni orai, gal esamų audinių nekokybiškumas, bet laisvalaikiu dabar mezgu ir turiu daug idėjų. Ar pamatysime mano megztų daiktų kolekciją, dar nežinau.

Ar dažnai puošiatės savo sukurtais drabužiais bei rankinėmis?

Rankinių, žinoma, man pirkti netenka, nešioju tik savo. O ir rūbų pasisiuvu sau. Dažniausiai, aišku, tada, kai prireikia vykti į kokią šventę. Dukrai taip pat rankinių pirkti nebereikia - prašo tik manųjų. O artimieji taip pat laukia dovanų mano padarytų ir per gimtadienius dažniausiai jas ir gauna.

Ar būna, jog esate nepatenkinta savo kūriniu? Ar tobilinate juos tol, kol esate jais patenkinta ir užtikrinta jų tobulumu?

Jeigu gaminu daiktą ir man kažkas jame nepatinka, galiu perdaryti jį iš pagrindų kol patiks. Arba numetu į šoną iki kol ateis laikas idėjai, ką toliau daryti. Kaip minėjau, darau tik tai, kas patinka ir kada yra įkvėpimas. Taip, būna savaičių, kai nieko nepagaminu, nes tiesiog negaliu nieko paimti į rankas, o būna ir taip, kad kasdien gimsta kažkas gražaus. Turiu 4 vaikus ir rūpinimasis jais atima daug laiko, tad kartais, kad ir kaip norėčiau dirbti, tenka laiką skirti jiems.

Kokios Jūsų vizijos ateičiai?

Jaučiu poreikį pasidalinti savo patirtimi su kitais. Gali būti, kad norėsiu mokyti mergaites rankdarbių paslapčių. O gal prie mano kūrybos prisijungs vaikai ir mes sukursime dinastiją... Juokauju. Iš tikrųjų norėčiau surengti parodą. Aišku, noriu, kad mano darbais džiaugtųsi dar daugiau žmonių. Ir, kaip jau minėjau, norėčiau rasti savo nišą užsienio rinkoje. Savo darbų neskaičiuoju. Esu kūrybos žmogus ir, nežinau, gal jau rytoj darysiu kažką kito.

Kur galima rasti, pamatyti bei įsigyti Jūsų kurtų rankinių, drabužių bei aksesuarų?

Su drauge turime Kretingoje krautuvėlę. Ten yra ir mano, ir kitų gamintojų darbų. Į kitus butikėlius (pranc. boutique – parduotuvė; maža prekyvietė, kuri specializuojasi prabangių ir madingų daiktų pardavime) kol kas neturiu ko pasiūlyti, nors ir prašo, kadangi dirbdama viena nespėju daug padaryti.

Jūsų laivas žodis skaitytojui.

Skaitytojams noriu palinkėti kuo daugiau gėrio. Būkime geresni, nepavydėkime vieni kitiems. Lietuvoje matau daug kuriančių moterų, bet ieškokime savitumo, išskirtinumo, nes pasižvalgius internete galima pamatyti labai daug vienodų kūrinių.

Parengė Gintarė Radvinskienė
 Straipsniui iliustruoti panaudota nuotrauka iš asmeninio archyvo