Seminaro medžiaga

Ačiū puikiems lektoriams už nuostabias paskaitas, nuotaikas, infomaciją.....:)
Renatos Venslovienės paskaita :)
https://www.youtube.com/watch?v=tP_Y4bJvR5s
Kiti įrašai :

Interviu su natūralios mitybos konsultante Irena Zentalyte - Brazaitiene

     Bene kiekvienas mūsų esame daugiau ar mažiau girdėjęs apie tokį mitybos būdą kaip žaliavalgystė. Nors tai gana naujas reiškinys Lietuvoje, tačiau jau galime sutikti tokių, kurie turi gana didelės patirties vartojant žalią, termiškai neapdorotą bei negyvūninės kilmės maistą. Viena iš tokių yra Irena Zentalytė, sutikusi atskleisti savo žaliavalgiško gyvenimo ypatumus.

Nuo ko ir kaip prasidėjo Jūsų kelias žaliavalgystės link?

Viskas prasidėjo dar ansktyvoje vaikystėje. Tėtis mokė stebėti pasaulį atverta širdimi. Mama lavino ir ugdė kurybiškumą. Augau kaime ir valgiau šviežią, puikų, kokybišką, kaimišką maistą, kurį mano mama pati ir ruošdavo. Deja, tai truko pirmuosius septynerius mano gyvenimo metus ir pasikartodavo sugrįžus iš Vilniaus į namučius jau tik atostogų metu po mokslų tuometineje M.K Čiurliono meno mokykloje, kur grojau smuikeliu. Su mama mokiausi daržininkystės. Ir dabar mano "nykštys žalias" - prigyja bet koks augalėlis, kurį sodinu.

Kokie gyvenimo įvykiai Jus labiausiai įtakojo pasirinkti kitokį mitybos ir, galima sakyti, gyvenimo būdą?

Gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad 1995 metais teko palikti Lietuvą. Deja, sugrįžau tik 2012 metais su nauja patirtimi ir visiškai kitu gyvenimo būdu - ta pati aš, bet jau kitokia. 2004 metais sušlubavus sveikatai dėl streso, per didelio krūvio, netikusios mitybos, atsisakiusi gydytojų siūlomų antidepresantų, susitelkiau į save ir ėmiausi ieškoti išeities. Netrukus išeitį suradau.

Ir tai buvo žaliavalgystė? Kaip jūs tai atradote?

Susitikimas su ilgamete žaliavalge, raw restoranų savininke Čikagoje Karyn Calabrese pakeitė ne tik mano požiūrį į maistą bei mitybą, bet ir padėjo sutvarkyti pašlijusią sveikatą.

O susitikimą nulėmė viena nemigo naktis, kai negalėdama miegoti, junginėjau televizijos kanalus, ir mano dėmesį patraukė juodaodė moteris, kalbanti apie pieno poveikį mūsų organizmui. Tai ir buvo Karyn C.

Aš tikiu, jog gyvenimas turi savo eigą, o visatoje galiojantys dėsniai mums ne tik parankūs, bet ir būtini. Tad nuo 2004 metų kelionę į save ėmiau grįsti žaliavalgyste. 90 dienų programa, geriant tik žalias sultis po 4 litrus per dieną, sutvarkė visas negalias. Nuo tada gyvenu nesigręžiodama ir esu sveika.

Ar sunku būti žaliavalgiu gyvenant mieste?

Ar miestas, ar kaimas, ar mėnulis – nesvarbu, kai sužinai apie save tiek, jog esi pajėgi išlikti savimi, kai tavimi abejoja kiti, kai į akis šypsosi, o už akių sukioja pirštą ties smilkiniu (yra buvę ir taip), kai viskas, ką turi - tai tikejimas savimi ir dvi nuostabios dukros. Sau pačiai netikėtai ūgtelėjus, atsiveria erdvės su tikromis vertybėmis. Tada tiesiog žinai, ką turi valgyti, kaip turi gyventi, tada nesudėtinga prisiimti visišką atsakomybę už savo pačios gyvenimą. Ir kaip tik tada belieka vienas kelias - tas kelias, kurį pati pasirinkau.

Kokius iššūkius teko patirti keičiant ir jau pakeitus mitybos principus?

Gyvendama kitaip, pasirinkusi žaliavalgišką gyvenseną, didelių iššūkių nesu patyrusi dėl vienos priežasties - niekada nesiafišuodavau ten, kur galėdavau susilaukti didesnio ar mažesnio dėmesio.

Koks jūsų požiūris į kitaip besimaitinančius žmones?

Man netrukdo žmonės, kurie maitinasi kitaip, tradiciškai, t.y. vartoja gyvulinės kilmės produktus. Aš tikiu, jog geriau ramia širdimi valgyti tai, kas įprasta, nei savigraužoje valgyti tai, kas "naudinga". Aš už pasirinkimo laisvę.

Ar dažnai tenka susidurti su priešiškomis aplinkinių nuomonėmis dėl žaliavalgystės? Kaip į tai reaguojate?

Esu ne kartą girdėjusi žmones svarstant: „kaip baisu, kai negali valgyti to, ką valgo visi“, „kaip negražu išsiskirti iš aplinkos kokiame nors oficialiame susiėjime“ ir pan. Žinot, aš tai išsprendžiau labai paprastai - susiradau draugų žaliavalgių, todėl nepatiriu didelio diskomforto šiuo klausimu.

Ką labiausiai vertinate savo gyvenime?

Aš visada randu išeitį kokioje situacijoje beatsidurčiau. Meluočiau, jei sakyčiau, jog visada šimtu procentų esu patenkinta rezultatais, bet esu rami, nes išmokau daryti geriausią, ką galiu esamomis aplinkybėmis. Mes gyvenam geriausiai kaip sugebam, kaip mokam. Kai išmokstam geriau, tuomet ir imam gyventi geriau.

Kas jus motyvuoja gyventi pagal žaliavalgiškus principus?

Tiesiog atsistačius sveikatai, nebeliko poreikio gyventi taip, kaip kažkada gyvenau. Kai manęs klausia, ar man nesinori kitokio maisto, aš atsakau: „Kai norėsis, tada ir galvosiu“. O dabar, kol esu sveika, kol su manimi nors ir per milžinišką atstumą yra mano dukros ir žentai (jie visi maitinasi skirtingai), kol esu apsupta draugų, kolegų, vystau veiklą, ir visas pasaulis man šypsosi.  

Ar turite savo guru, mokytoją, idealą, žmogų, kuriuo sekate kaip neabejotinu pavyzdžiu?

Mano kelrodė žvaigždė yra Lou Corona, turintis 40 metų patirties žaliavalgystėje ir kol kas sveikiausias žmogus, kokį esu sutikusi. Ir dar neteko nusivilti savo vidiniu vedliu, savo vidiniu mokytoju, kuris parodo kelią į ten, kur man reikia, suveda su tais, su kuriais esam vieni kitiems reikalingi.

Save pristatote kaip žmogų, kuris atrado savo pašaukimą dalintis. Kuo Jūs trokštate dalinatis?

Aš noriai dalinuosi savo žaliavalgiška patirtimi. Dalinuosi su visais tais, kurie bent kartą paklausia: "O kas yra ta žaliavalgystė? Ar tai sveika?"

Ar daug sutinkate tų, kurie klausinėja Jūsų, domisi apie žaliavagystę?

Susidomėjimas žaliavalgyste priblėsęs. Bet būtent tai mane ir tenkina, nes žaliavalgystė nėra kažkokia panacėja, kaip žmonės linkę galvoti. Prigimtis mūsų tokia, kad visko norime čia ir dabar, o dar geriau – vakar. Noriu pasakyti, kad visi norime būti sveiki, bet daryti dėl to tai, kas būtina, kad tokiais taptume, retai kuris darom. Galbūt žinote, jog yra taip vadinama gurmaniška žaliavalgystė, kada žmonės reklamuoja riešutinius-vaisinius desertus tik dėl to, jog jie gamimani su probiotikais arba kitaip vadinamomis gerosiomis bakterijomis. Viskas čia kaip ir teisinga, bet, deja, nebūtinai sveika. Dažnai pabrėžiamas gurmaniškumo faktorius, pavyzdžiui, į žaliavalgiškus patiekalus dedami sojos produktai, naudojamas alyvuogių aliejus, primaišoma riešutų, saldinama medumi arba agavės sirupu. Tai puikūs produktai, bet neteisingai maišomi jie, kaip ir termiškai apdorotas maistas, palieka tam tikrus pėdsakus mūsų organizme, t.y. padaro žalą, ko niekada nebūna tinkamai besimaitinancių žaliavalgių organizme. Taigi ir žaliavalgystė gali buti nesveika, jeigu ji nesubalansuota. Tuo pačiu noriu pabrėžti tai, ką parodė ir mano pačios patirtis, – ne kiekvienas žmogus gali ir turi būti žaliavalgis. Štai mano jaunėlė dukra - veganė. Jos virškinimo traktas atlaiko tik 40% termiškai neapdorotų maisto produktų. Yra žmonių, kuriems mėsa yra būtina. Nesigilinu į šį fenomeną. Ne man spręsti, kas teisinga ir kas ne, tik žinau, kad man termiškai neapdoroti produktai yra tinkmiausias maistas.

Kuo užsiimate gyvenime?

Savo veiklą susiejau su kompanija “Gyvenimo konsultantas”. Grįžus iš Jungtinių Amerikos Valstijų reikėjo šiek tiek laiko kol prisitaikiau, perpratau tiek rinką, tiek ir Lietuvos gyventojų poreikius bei pati atradau kelius ir būdus, kaip toliau gyventi. Jaučiausi kaip moteris, nusipirkusi nuostabiai gražius, bet per mažus batelius prieš pat šokių vakarą. Šiuo metu esu reikiamoje vietoje ir tinkamu laiku. Mane supa bendraminčiai. Veikla vystosi pamažu, bet užtikrintai. Mokausi įrašinėti video. Gi dabar tokie technikos laikai, kad jei nežengsi koja kojon su ja, pasiliksi dulkėse. Skaitau paskaitas, nors tai man taip pat naujas dalykas. Iš atsiliepimų jau dabar aišku, kaip labai žmonėms reikalinga pagalba, kaip jiems sudėtinga atsirinkti tinkamą informaciją tame didžiuliame sraute, toje gausoje. Jei nesimaitini žaliavalgiškai, susigaudyti labai sudėtinga.

Gal galėtumėte duoti kelis patarimus mūsų skaitytojams, kaip pradėti gyventi sveikiau?

Patarimų dalinti nemėgstu. Sveikiau gyventi reikia mokytis kasdien. Gal reikia išmokti rytais išgerti citrinos su vandeniu, gal pradėti dieną nuo mankštos, gal puryčiams kavos puodelį pakeisti puse litro šviežiai spaustų sulčių arba mokytis susirašyti sąrašą einant i parduotuvę, kad neprisipirktume to, ko nereikia, gal išmokti skaityti etiketes ant pakuočių, gal reikia mokytis namuose gaminti pietus ir vakarienę. Manau, nėra svarbu, kaip pradėti. Svarbu suvokti, kad mūsų gyvenimas - kaip namas, kuris turi turėti pagrindą, pamatus. Ir man tai yra keturi aspektai, keturi kertiniai kampai – saviugda, savirealizacija, poilsis ir mityba. Skubėdami mes pamirštame tinkamai savimi pasirūpinti, nemokame ilsėtis.Valgome bet ką ir paskubomis, o dar dažniau prie įjungto televizoriaus. Neprisimenu, kada paskutinį kartą žiūrėjau televizorių, o namie aš jo net neturiu. Gal kai kas skamba griežtai, bet šiuo atveju juk kalbam apie mūsų pačių gerovę, sveikatą.

Kur galėtume jus išgirsti, sutikti?

Sutikti mane dažniausiai galite Halės turguje, Vilniuje. Aš nejuokauju. Mane ten jau pažysta kaip keistuolę, kuri visą vasarą maitinasi tik arbūzais. O jei rimčiau, žinutę galite palikti svetainėje http://www.seasonsofwellbeing.com/, nors ir ji šiuo metu pertvarkoma, nes augant poreikiui keičiasi ir darbų apimtys.

Gal galėtumėte pasidalinti su mūsų skaitytojais kokiu nors savo mėgstamu žaliavalgišku receptu?

Labiausiai mėgstu cukinijų makaronus su bazilikų ir migdolų jogurto padažu. O vasarą save lepinu juodųjų serbentų kokteiliu su bazilikais. Skaitytojams siūlau ateinančią vasarą, kai prasidės arbūzų sezonas, išbandyti arbūzų kokteilį su mėtomis, žalios citrinos sultimis, aitriąja paprika ir keletu druskos kristalėlių – tikra atgaiva!

Parengė Gintarė Radvinskienė
 Straipsniui iliustruoti panaudota nuotrauka iš asmeninio archyvo

Lektorė Renata Venslovienė

Renata Venslovienė – aktyvistė, entuziastė bei visuomenės veikėja iš Suvalkijos, trijų vaikų mama, projekto „Aš Moteris“ lektorė, Marijampolės sveikuolių klubo narė. Renata vaikystėje buvo silpnos sveikatos. Esu turėjusi dvi širdies operacijas, man buvo nustatyti širdies ritmo sutrikimai. Kasdien turėjau gerti vaistus. Fizinio lavinimo pamokų niekuomet nereikėjo lankyti.Kai prabėgo paauglystė, tuomet gydytojai nusprendė, jog tos ligos neišaugsiu.Įvertinant riziką, paveldimumą, man patarė geriau neturėti vaikų – prognozės dėl mano ligų nebuvo šviesios. Anksti ištekėjau, ir tuomet susimąsčiau – tai negi dabar taip ir reikės gyventi? Pradėjau domėtis, ieškoti informacijos apie ligas ir jų priežastis. Ilgą istoriją perteikus trumpai, pasiektas rezultatas: savęs ieškojimo, darbo su savimi ir sąmoningo gyvenimo dėka pavyko visiškai atsisveikinti su širdies liga ir susilaukti trijų vaikučių. Atsitiktinumų nebūna, ir kiekvienas mes esame atsakingas už savo gyvenimą. Kiekviena negatyvi mintis ar veiksmas mūsų gyvenime niekur nedingsta– juk tai susidariusi energija, kuri negali tiesiog ištirpti, ji turi pasišalinti iš mūsų organizmo, ir tai daro ligos pavidalu. Tarp mamos ir vaiko, kol jis yra iki 7 metų amžiaus, yra ypatingai glaudus ryšys, kurio niekas negali paneigti. Mama vaikui atiduoda absoliučiai viską– rūpestį, dėmesį ir, deja, visas kitas neigiamas emocijas, kurias jaučia, kurios išeina ligos pavidalu. Gydytojai yra atskirų kūno dalių – galvos, žarnyno, odos,dantų, nervų ir pan. Bet juk žmogus yra vientisa sistema, vientisas organizmas,kur viskas susiję. Gal dėl skrandžio skausmų reikia ne skrandį gydyti, o nervus.Jeigu medicina yra taip sparčiai žengianti į priekį, tai kodėl daugėja sergančių žmonių? Kodėl daugėja atrandamų ligų skaičius? Tik prisiėmus visiška atsakomybę už save, savo gyvenimą,sąmoningai gyvenant, ieškant atsakymų į kylančius klausimus ne išorėje, o savo viduje, galima susikurti sveiką, laimingą,turtingą ir pilnavertį gyvenimą. Posakį „Jeigu nori pakeisti pasaulį – keisk save“ reikėtų suprasti tiesiogiai. Aplinkiniai žmonės yra tarsi mūsų veidrodinis atspindys. Reikia pradėti nuo savęs, nuo savo požiūrio į aplinką. Jeigu pastebi kažkokią neigiamą kito žmogaus savybę, ją turi pašalinti pirmiausia iš savęs, ir tuomet jos nebepastebėsi ir kitame. Jeigu pastebi ir akcentuoji, jog kitas žmogus yra labai taupus, šykštus, tai pirmiausia reikia atsižvelgti į save – jeigu nebūtumšios savybės „perleidęs“ per save, tai nežinotum, kuo ji pasireiškia, ir to net nepastebėtum. Pakeitęs savo mąstymą, gali net ir su priešu susidraugauti, nes tiesiog nebepastebėsi neigiamų jo savybių.

Suvokimas apie duobes
Gyvename permainingu laikotarpiu, kada visi bėga, skuba, atrodo nespės, bet tuo pačiu pradeda jausti, kad tas maratonas, kurį savo noru, pasirinkimu pradėjo, jau baigia išspausti paskutinius syvus, jėgas, ir nors finišo tiesioji dar toli, bet pradedam suvokti, kad gal nieko tokio imti ir pasakyti sau, kitiems – GANA. Neprivalau bėgti, neprivalau skubėti ten kur ir visi – į nemėgstamus darbus, pas “blogus” viršininkus ir kolegas, savo tikruosius talentus, norus svajones, susikišus į portfelį ir padėjus geresniems laikams. Esu tikra, kad dauguma jaučia, žino ko gyvenime norėtų, ką norėtų keisti, bet dėl nepasitikėjimo, baimių, savo galimybių ir gebėjimų nežinojimo, tiesiog nesiryžta žengti tų lemtingų, reikalingų žingsnių. Trypčiojam vietoje, trypčiojam, žiūrėk tiek įsijaučiam, kad ir duobę ištrypiam. O paskui ir stebimės, skundžiamės, guodžiamės, kad va, duobėj sėdžiu. Tokiu atveju vyt šalin nepasitikėjimus, baimes, abejones, stiprint pasitikėjimą, ryžtą, drąsą ir lipti iš tos duobės, pasodinti joje medelį ir žygiuoti tolyn. Kartais nutinka ir taip, kad ilgai užsibuvus duobėje, ji tampa tarsi komforto zona, nes jaučiam, suprantam kad negerai, piktinamės viskuo, bet to keisti nesiimam. O juk su tuo pačiu mastymu, požiūriu, kuris ir sukūrė problemas, jų neišspręsim. Tokiu atveju reikėtų keisti požiūrį, mastymą, naikinti komforto zonos ribas, arba bent jau per metrą perkelti į išorę..

Straipsniui iliustruoti panaudota nuotrauka iš asmeninio archyvo

Moteriškumas - tai erdvė, laisvė, galimybės, spontaniškumas, nesibaigianti energija, kūrybiškumas, atvirumas, gebėjimas rūpintis, meilė, intuicija, empatija, tolerancija, kantrybė......



 Šeima - vienas iš gamtos šedevrų. D.Santajana












Pasak indų, energija įkūnija moteriškąsias
 gyvybės galias, kuri suaktyvina vyriškąjį pradą
 veikti,be jos vyriškasis pradas  miršta.
Tad moteris kūrybine energija įkvėpia visus aplink. Moters gebėjimas kurti – viena iš pačių vertingiausių jos savybių, praturtinanti ir visus aplinkui, ir ją pačią visais įmanomais lygiais: psichologiniu, dvasiniu, intelektualiniu, emociniu.....
.

Vegan burgeriai ..

Vegan burgeriams reikėtų:
Dvi skardinės konservuotų raudonųjų pupelių;
Skardinė konservuotų kukurūzų;
Svogūnas;
Dvi skiltelės česnako;
Paprika (bet kokios spalvos);
Stiklinė džiūvėsėlių;
Keli šaukštai miltų (mes naudojome kavamale sumaltus avižinius dribsnius);
Druska;
Čili pipirai,
Provanso žolelės;
Malti kuminai;
Karis;
Vaganiškos burgerių bandelės (galima rasti daugelyje prekybos centrų, duonos skyriuje);
Šviežios daržovės pagardinti ar papuošti burgerius (pomidorai, salotos, agurkėliai, svogūnai).
Pupeles, kukurūzus atidarome, nusunkiame ir sudedame į indą. Sutraiškome šakute ar bulvių košei malti skirtu įrankiu.
Pjaustytome papriką, svogūną, česnako skilteles ir dedame kepti pagardindami prieskoniais.
Iškepusias daržoves beriame į indą ir sumaišome su pupelių/kukurūzų mase. Beriame džiūvėsėlius, dedame kelis šaukšus miltų, gerai išmaišome. Jei masė per skysta – dedame daugiau džiūvėsėlių, jei per sausa/biri – pagelbėti turėtų vanduo.
Iš gautos masės formuojame bandelės skersmens dydžio kotletukus, juos apvoliojame miltuose arba džiūvėsėliuose ir kepame, kol apskrunda abi pusės.
 Tuo tarpu sausoje keptuvėje skrudiname bandeles, pjaustome daržoves papuošimams bei malame padažą iš pomidorų.
 https://www.facebook.com/bananamood/timeline
 http://bananamood.eu/?p=21
Ačiū banana mood :)

Sąmoninga mityba

Mitybą turėtų sudaryti :augaliniai baltymai, augaliniai riebalai, angliavandeniai, mineralines medžiagos bei vitaminų kiekis .
Svarbu yra maisto produktų energetinė vertė, tai yra kiek ir kokios energijos gauname iš maisto produktų. Produktai duodami gamtos yra pilni subtilios energijos, kurios mums reikia, tačiau ne visos energijos mums tinka kaip ir maisto produktai ne visi tinkami pagal kiekvieno žmogaus struktūra.. tai kintamas procesas - pats tinkamumas. Keičiasi musu subtilioji energetika, kinta pasirinkimai maisto produktams..:)

Vaikučių mityba

Pirmas žingsnis yra mamos rodomas pavyzdys. Pasirinkimas sveikai maitintis ateina sąmoningai, žingsnelis po žingsnelio niekur neskubant, neverčiant nei savęs nei vaiko, tai natūralus procesas kuris neturėtų teikti negatyvo.Staigus pokytis, tai stresas organizmui ir psichologijai. Ragaujant, skanaujant, atsirenkant (vidiniu išjautimu) ir taip po žingsnelį ... Kalbėtis su vaiku apie maisto produktus ir jų teikiamą naudą, pavyzdžiui citrina priduoda stiprybės, vaikams tai patinka, ateina diena kai patys paprašo citrinų sulčių :) Eksperimentuoti su mėgstamais maisto produktais, po truputi įtraukiant vis kažką naujo. Tai apima viską, ne tik sąmoningą mityba, bet ir tarpusavio ryšį:)

Gebėjimai, talentai...

Tyrimai parodė, kad žmogus vidutiniškai turi 500–700 įvairių įgūdžių bei gebėjimų. O dar sunkiau patikėti, kad esi vienintelis žmogus visoje žemėje, galintis panaudoti tokį sugebėjimų derinį. Niekas kitas negali atlikti tavo vaidmens, nes jis neturi tokių unikalių savybių, kurios pritaikytos asmeniškai tau.
Tavyje yra ištisa krūvelė užslėptų gebėjimų ir dovanų, tik jie kaip užkasti lobiai lieka neišmėginti. Drąsiau apkabink gyvenimą. Tikrai ne gėda bandyti, ko dar nemoki. O ir neatsikalbinėk, kad indų nėra kam suplauti, o grindys ir spintelės seniai laukia tavo dėmesio.
R. W. Emersonas manė, kad atradęs savo gabumus žmogus privalo juos pasiūlyti ir panaudoti kurdamas tai, ko pasauliui reikia. Kokie darbai tau teikia džiaugsmą? Koks darbas lyg pats rankose tirpsta? Kaip sušildai kitus žmones ir ko jie pas tave nuolatos grįžta? Tas pats Emersonas yra pasakęs: „Būk reikalingas pasauliui ir žmogus nepaliks tavęs be duonos.“

mityba

Gyvas maistas (angliškai “raw food”, dar vadinama žaliu maistu, arba žaliavalgyste) – tai termiškai neapdorotas maistas, kuris buvo ruošiamas ne aukštesnėje nei 42°C temperatūroje. 

" Hey, Rawsome Day"

 Žaliavalgiškos duonelės, desertai ir kt. žali gardėsiai bei nuostabios spalvos akims:) Džiovinami žemoje ( ~ 40°C )temperatūroje, kad išliktų visi natūralūs fermentai (enzimai). Duonelėms naudojami linų sėmenys, žali grikiai, įvairios daržovės, žalumynai, sėklos, prieskoniai. Saldumynams - žali grikiai, sėmėnys, sėklos, riešutai, švieži ir saulėje džiovinti vaisiai, uogos, žalia kakava, kakavos sviestas, kokoso aliejus, prieskoniai. Ingredientai gali būti kitokie, pagal pageidavimą. Džiovinti saldumynai gali būti tik iš šv.vaisių, uogų, be jokio pridėtinio saldiklio, žali tortai - be riešutų. https://www.facebook.com/pages/Hey-Rawsome-Day/276596645831464?fref=ts

mintys