Interviu su natūralios mitybos konsultante Irena Zentalyte - Brazaitiene

     Bene kiekvienas mūsų esame daugiau ar mažiau girdėjęs apie tokį mitybos būdą kaip žaliavalgystė. Nors tai gana naujas reiškinys Lietuvoje, tačiau jau galime sutikti tokių, kurie turi gana didelės patirties vartojant žalią, termiškai neapdorotą bei negyvūninės kilmės maistą. Viena iš tokių yra Irena Zentalytė, sutikusi atskleisti savo žaliavalgiško gyvenimo ypatumus.

Nuo ko ir kaip prasidėjo Jūsų kelias žaliavalgystės link?

Viskas prasidėjo dar ansktyvoje vaikystėje. Tėtis mokė stebėti pasaulį atverta širdimi. Mama lavino ir ugdė kurybiškumą. Augau kaime ir valgiau šviežią, puikų, kokybišką, kaimišką maistą, kurį mano mama pati ir ruošdavo. Deja, tai truko pirmuosius septynerius mano gyvenimo metus ir pasikartodavo sugrįžus iš Vilniaus į namučius jau tik atostogų metu po mokslų tuometineje M.K Čiurliono meno mokykloje, kur grojau smuikeliu. Su mama mokiausi daržininkystės. Ir dabar mano "nykštys žalias" - prigyja bet koks augalėlis, kurį sodinu.

Kokie gyvenimo įvykiai Jus labiausiai įtakojo pasirinkti kitokį mitybos ir, galima sakyti, gyvenimo būdą?

Gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad 1995 metais teko palikti Lietuvą. Deja, sugrįžau tik 2012 metais su nauja patirtimi ir visiškai kitu gyvenimo būdu - ta pati aš, bet jau kitokia. 2004 metais sušlubavus sveikatai dėl streso, per didelio krūvio, netikusios mitybos, atsisakiusi gydytojų siūlomų antidepresantų, susitelkiau į save ir ėmiausi ieškoti išeities. Netrukus išeitį suradau.

Ir tai buvo žaliavalgystė? Kaip jūs tai atradote?

Susitikimas su ilgamete žaliavalge, raw restoranų savininke Čikagoje Karyn Calabrese pakeitė ne tik mano požiūrį į maistą bei mitybą, bet ir padėjo sutvarkyti pašlijusią sveikatą.

O susitikimą nulėmė viena nemigo naktis, kai negalėdama miegoti, junginėjau televizijos kanalus, ir mano dėmesį patraukė juodaodė moteris, kalbanti apie pieno poveikį mūsų organizmui. Tai ir buvo Karyn C.

Aš tikiu, jog gyvenimas turi savo eigą, o visatoje galiojantys dėsniai mums ne tik parankūs, bet ir būtini. Tad nuo 2004 metų kelionę į save ėmiau grįsti žaliavalgyste. 90 dienų programa, geriant tik žalias sultis po 4 litrus per dieną, sutvarkė visas negalias. Nuo tada gyvenu nesigręžiodama ir esu sveika.

Ar sunku būti žaliavalgiu gyvenant mieste?

Ar miestas, ar kaimas, ar mėnulis – nesvarbu, kai sužinai apie save tiek, jog esi pajėgi išlikti savimi, kai tavimi abejoja kiti, kai į akis šypsosi, o už akių sukioja pirštą ties smilkiniu (yra buvę ir taip), kai viskas, ką turi - tai tikejimas savimi ir dvi nuostabios dukros. Sau pačiai netikėtai ūgtelėjus, atsiveria erdvės su tikromis vertybėmis. Tada tiesiog žinai, ką turi valgyti, kaip turi gyventi, tada nesudėtinga prisiimti visišką atsakomybę už savo pačios gyvenimą. Ir kaip tik tada belieka vienas kelias - tas kelias, kurį pati pasirinkau.

Kokius iššūkius teko patirti keičiant ir jau pakeitus mitybos principus?

Gyvendama kitaip, pasirinkusi žaliavalgišką gyvenseną, didelių iššūkių nesu patyrusi dėl vienos priežasties - niekada nesiafišuodavau ten, kur galėdavau susilaukti didesnio ar mažesnio dėmesio.

Koks jūsų požiūris į kitaip besimaitinančius žmones?

Man netrukdo žmonės, kurie maitinasi kitaip, tradiciškai, t.y. vartoja gyvulinės kilmės produktus. Aš tikiu, jog geriau ramia širdimi valgyti tai, kas įprasta, nei savigraužoje valgyti tai, kas "naudinga". Aš už pasirinkimo laisvę.

Ar dažnai tenka susidurti su priešiškomis aplinkinių nuomonėmis dėl žaliavalgystės? Kaip į tai reaguojate?

Esu ne kartą girdėjusi žmones svarstant: „kaip baisu, kai negali valgyti to, ką valgo visi“, „kaip negražu išsiskirti iš aplinkos kokiame nors oficialiame susiėjime“ ir pan. Žinot, aš tai išsprendžiau labai paprastai - susiradau draugų žaliavalgių, todėl nepatiriu didelio diskomforto šiuo klausimu.

Ką labiausiai vertinate savo gyvenime?

Aš visada randu išeitį kokioje situacijoje beatsidurčiau. Meluočiau, jei sakyčiau, jog visada šimtu procentų esu patenkinta rezultatais, bet esu rami, nes išmokau daryti geriausią, ką galiu esamomis aplinkybėmis. Mes gyvenam geriausiai kaip sugebam, kaip mokam. Kai išmokstam geriau, tuomet ir imam gyventi geriau.

Kas jus motyvuoja gyventi pagal žaliavalgiškus principus?

Tiesiog atsistačius sveikatai, nebeliko poreikio gyventi taip, kaip kažkada gyvenau. Kai manęs klausia, ar man nesinori kitokio maisto, aš atsakau: „Kai norėsis, tada ir galvosiu“. O dabar, kol esu sveika, kol su manimi nors ir per milžinišką atstumą yra mano dukros ir žentai (jie visi maitinasi skirtingai), kol esu apsupta draugų, kolegų, vystau veiklą, ir visas pasaulis man šypsosi.  

Ar turite savo guru, mokytoją, idealą, žmogų, kuriuo sekate kaip neabejotinu pavyzdžiu?

Mano kelrodė žvaigždė yra Lou Corona, turintis 40 metų patirties žaliavalgystėje ir kol kas sveikiausias žmogus, kokį esu sutikusi. Ir dar neteko nusivilti savo vidiniu vedliu, savo vidiniu mokytoju, kuris parodo kelią į ten, kur man reikia, suveda su tais, su kuriais esam vieni kitiems reikalingi.

Save pristatote kaip žmogų, kuris atrado savo pašaukimą dalintis. Kuo Jūs trokštate dalinatis?

Aš noriai dalinuosi savo žaliavalgiška patirtimi. Dalinuosi su visais tais, kurie bent kartą paklausia: "O kas yra ta žaliavalgystė? Ar tai sveika?"

Ar daug sutinkate tų, kurie klausinėja Jūsų, domisi apie žaliavagystę?

Susidomėjimas žaliavalgyste priblėsęs. Bet būtent tai mane ir tenkina, nes žaliavalgystė nėra kažkokia panacėja, kaip žmonės linkę galvoti. Prigimtis mūsų tokia, kad visko norime čia ir dabar, o dar geriau – vakar. Noriu pasakyti, kad visi norime būti sveiki, bet daryti dėl to tai, kas būtina, kad tokiais taptume, retai kuris darom. Galbūt žinote, jog yra taip vadinama gurmaniška žaliavalgystė, kada žmonės reklamuoja riešutinius-vaisinius desertus tik dėl to, jog jie gamimani su probiotikais arba kitaip vadinamomis gerosiomis bakterijomis. Viskas čia kaip ir teisinga, bet, deja, nebūtinai sveika. Dažnai pabrėžiamas gurmaniškumo faktorius, pavyzdžiui, į žaliavalgiškus patiekalus dedami sojos produktai, naudojamas alyvuogių aliejus, primaišoma riešutų, saldinama medumi arba agavės sirupu. Tai puikūs produktai, bet neteisingai maišomi jie, kaip ir termiškai apdorotas maistas, palieka tam tikrus pėdsakus mūsų organizme, t.y. padaro žalą, ko niekada nebūna tinkamai besimaitinancių žaliavalgių organizme. Taigi ir žaliavalgystė gali buti nesveika, jeigu ji nesubalansuota. Tuo pačiu noriu pabrėžti tai, ką parodė ir mano pačios patirtis, – ne kiekvienas žmogus gali ir turi būti žaliavalgis. Štai mano jaunėlė dukra - veganė. Jos virškinimo traktas atlaiko tik 40% termiškai neapdorotų maisto produktų. Yra žmonių, kuriems mėsa yra būtina. Nesigilinu į šį fenomeną. Ne man spręsti, kas teisinga ir kas ne, tik žinau, kad man termiškai neapdoroti produktai yra tinkmiausias maistas.

Kuo užsiimate gyvenime?

Savo veiklą susiejau su kompanija “Gyvenimo konsultantas”. Grįžus iš Jungtinių Amerikos Valstijų reikėjo šiek tiek laiko kol prisitaikiau, perpratau tiek rinką, tiek ir Lietuvos gyventojų poreikius bei pati atradau kelius ir būdus, kaip toliau gyventi. Jaučiausi kaip moteris, nusipirkusi nuostabiai gražius, bet per mažus batelius prieš pat šokių vakarą. Šiuo metu esu reikiamoje vietoje ir tinkamu laiku. Mane supa bendraminčiai. Veikla vystosi pamažu, bet užtikrintai. Mokausi įrašinėti video. Gi dabar tokie technikos laikai, kad jei nežengsi koja kojon su ja, pasiliksi dulkėse. Skaitau paskaitas, nors tai man taip pat naujas dalykas. Iš atsiliepimų jau dabar aišku, kaip labai žmonėms reikalinga pagalba, kaip jiems sudėtinga atsirinkti tinkamą informaciją tame didžiuliame sraute, toje gausoje. Jei nesimaitini žaliavalgiškai, susigaudyti labai sudėtinga.

Gal galėtumėte duoti kelis patarimus mūsų skaitytojams, kaip pradėti gyventi sveikiau?

Patarimų dalinti nemėgstu. Sveikiau gyventi reikia mokytis kasdien. Gal reikia išmokti rytais išgerti citrinos su vandeniu, gal pradėti dieną nuo mankštos, gal puryčiams kavos puodelį pakeisti puse litro šviežiai spaustų sulčių arba mokytis susirašyti sąrašą einant i parduotuvę, kad neprisipirktume to, ko nereikia, gal išmokti skaityti etiketes ant pakuočių, gal reikia mokytis namuose gaminti pietus ir vakarienę. Manau, nėra svarbu, kaip pradėti. Svarbu suvokti, kad mūsų gyvenimas - kaip namas, kuris turi turėti pagrindą, pamatus. Ir man tai yra keturi aspektai, keturi kertiniai kampai – saviugda, savirealizacija, poilsis ir mityba. Skubėdami mes pamirštame tinkamai savimi pasirūpinti, nemokame ilsėtis.Valgome bet ką ir paskubomis, o dar dažniau prie įjungto televizoriaus. Neprisimenu, kada paskutinį kartą žiūrėjau televizorių, o namie aš jo net neturiu. Gal kai kas skamba griežtai, bet šiuo atveju juk kalbam apie mūsų pačių gerovę, sveikatą.

Kur galėtume jus išgirsti, sutikti?

Sutikti mane dažniausiai galite Halės turguje, Vilniuje. Aš nejuokauju. Mane ten jau pažysta kaip keistuolę, kuri visą vasarą maitinasi tik arbūzais. O jei rimčiau, žinutę galite palikti svetainėje http://www.seasonsofwellbeing.com/, nors ir ji šiuo metu pertvarkoma, nes augant poreikiui keičiasi ir darbų apimtys.

Gal galėtumėte pasidalinti su mūsų skaitytojais kokiu nors savo mėgstamu žaliavalgišku receptu?

Labiausiai mėgstu cukinijų makaronus su bazilikų ir migdolų jogurto padažu. O vasarą save lepinu juodųjų serbentų kokteiliu su bazilikais. Skaitytojams siūlau ateinančią vasarą, kai prasidės arbūzų sezonas, išbandyti arbūzų kokteilį su mėtomis, žalios citrinos sultimis, aitriąja paprika ir keletu druskos kristalėlių – tikra atgaiva!

Parengė Gintarė Radvinskienė
 Straipsniui iliustruoti panaudota nuotrauka iš asmeninio archyvo